Kai Simonas Franksas iš AUDIO BULLYS pakėlė ragelį ir visai nelinksmai tuo nepakartojamu akcentu pasakė I‘m stucked on the foken traffic, atrodė, kad interviu iš esmės pasmerktas trumpiems atsakymams ir nejaukioms pauzėms. Vis dėlto, gavosi visai kitaip – keliavome nuo Londono iki Vilniaus, nuo „Ego Wars“ iki „Generation“, nuo „bitlų“ iki minimalo…
1992-aisias Vilniuje įvyko pirmasis oficialus reivas. Bent jau taip skelbia Lietuvos naktinio gyvenimo istorija, surašyta www.benarkotiku.lt puslapyje. Nė nereikia sakyti, kaip viskas pasikeitė. Klubinė kultūra Lietuvoje per penkiolika gyvavimo metų iš vieno laisvalaikio praleidimo būdų tapo socialinės subkultūros forma, o aš ir jūs, savotiški neformalai, suformavome savo bendruomenę su jai būdingomis pažiūromis, ypatumais ir manieromis.
Jei kada nors gyvenime man tektų sudaryti kompiliaciją iš kokių dvidešimties visų laikų gražiausių šokių muzikos „gabalų“, vietos būtinai atrasčiau „Present Lover“. Gal todėl ir Luomo laukiau labiau nei Vladislavo Delay ar Uusitalo – šis vardas man visada buvo tarsi muzikinio aksomo sinonimas.
Pavasaris šiemet pasitiko pilnomis kišenėmis linksmybių. Penktadienį Kaune kardais mojavo japonų samurajus, o šeštadienį vilniečiai sprendė dilemą „Milligan vs. Superpitcher“. Aš rinkausi pastarąjį – žadėjo daug meilės…
2006-ieji, atrodo, daugeliui buvo minimal metai. Berlynas tik dar labiau įtvirtino savo, kaip pasaulinės šokių muzikos Mekos, statusą, Britanijos klubuose sukosi „Doppelwhipper“ ir ketaminas, o Richie Hawtinas tapo dokumentinio filmo herojumi pirmojoje „Pioneers of Electronic Music“, DVD serijos apie klubinės kultūros „žvaigždūnus“, dalyje.